Greenjobs, Bridges from grey to green jobs, Projekto pagrindimas

PrisijungtiCastellano | Euskera | English | Français | Lietuvos | български | Suomi

Projekto „ŽALIEJI TILTAI ENERGETIKOS SEKTORIUJE" turinys remiasi trimis pagrindinėmis nuostatomis:

  • Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų 75 proc. 20–64 metų moterų ir vyrų būtų aprūpinti darbu, 20 proc. būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir 20 proc. suvartojamos energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
  • Tvaraus augimo sektoriui reikalingi milijonai darbuotojų, tačiau itin stinga vadybos ir techninių sričių specialistų, todėl apsunksta užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas.
  • Mokymasis visą gyvenimą yra svarbus veiksnys siekiant išnaudoti tvaraus augimo galimybes.

[+] Skaityti daugiau

 

 

Projekto „ŽALIEJI TILTAI ENERGETIKOS SEKTORIUJE" turinys remiasi trimis pagrindinėmis nuostatomis:

  • Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų 75 proc. 20–64 metų moterų ir vyrų būtų aprūpinti darbu, 20 proc. būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir 20 proc. suvartojamos energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių energetikos išteklių.
  • Tvaraus augimo sektoriui reikalingi milijonai darbuotojų, tačiau itin stinga vadybos ir techninių sričių specialistų, todėl apsunksta užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas.
  • Mokymasis visą gyvenimą yra svarbus veiksnys siekiant išnaudoti tvaraus augimo galimybes.

Europos Sąjunga tikisi iki 2020 metų pasiekti, kad 75 proc. 20–64 metų moterų ir vyrų būtų aprūpinti darbu, 20 proc. būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, 20 proc. suvartojamos energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Ekologiškų darbo vietų kūrimui yra didžiulės galimybės, tačiau įgyvendinant šį planą labai svarbi vyriausybės parama – pramonė viena to padaryti nepajėgi. Perėjimas prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos bei siekis užtikrinti tvarų ekologišką augimą pastaraisiais metais išsamiai dokumentuotas. Tai užtikrina pagrindą vyriausybei ieškoti išeičių iš ekonominio nuosmukio, mažinti nedarbą ir tuo pačiu metu vykdyti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus, naujinti energetikos infrastruktūrą, paisyti kitų aplinkosaugos teisės aktų. Tyrimas rodo, kad būtent investicijos į aplinką tausojančias technologijas, o ypač į atsinaujinančius energetikos išteklius ir ekologinę statybą, yra naujų darbo vietų kūrimo variklis.

Dėl minėtųjų priežasčių su tvariuoju augimu susijusiuose sektoriuose reikalingi net 3 milijonai darbuotojų, tačiau įgyvendinti užsibrėžtų tikslų neleidžia didelis vadybos ir techninių sričių specialistų trūkumas. Europos profesinio mokymo plėtros centras pažymi, kad ES turi sisteminių trūkumų kompetencijos kėlimo bazėje, kurie riboja ES produktyvumą ir konkurencingumą. „Europa 2020“ scenarijuje pažymima, kad mokymasis visą gyvenimą – pagrindinė priemonė, padėsianti 16 milijonų padidinti aukštos kvalifikacijos specialistų skaičių ir 12 milijonų sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičių. Kvalifikuotieji žmogiškieji ištekliai iš esmės sudaro sąlygas kurti konkurencingą, tvarią ir inovatyvią ekonomiką, derančią su „Europa 2020“ tikslais. Prioritetinė ES nedarbo mažinimo ir kvalifikacijos kėlimo politikos sritis turėtų būti parama perėjimui į aplinką tausojančią, pažangią ir inovatyvią ekonomiką.

Mokymasis visą gyvenimą – svarbus veiksnys siekiant išnaudoti aplinką tausojančio augimo galimybes. Svarbu skatinti žmonių dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą bet kurioje Europos sąjungos šalyje iniciatyvoje bei remti mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą bei kaupimą tiek oficialiu, tiek neoficialiu lygiu. Dėmesys siekiančiųjų įgyti kvalifikaciją mokymosi rezultatų perkėlimui, pripažinimui ir kaupimui pagerins bendrąjį supratimą apie piliečių mokymosi rezultatus, rezultatų skaidrumą, tarptautinį mobilumą ir galimybę juos perkelti iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą ar, jei reikia, šalies viduje, mokymosi visą gyvenimą bet kurioje Europos Sąlygos šalyje iniciatyvos rėmuose. Nacionaliniu lygiu bus siekiama didesnio mobilumo darbo rinkoje ir galimybės perkelti kvalifikaciją iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Tai skatins glaudesnį ir aktyvesnį Europos šalių bendradarbiavimą švietimo ir profesinio mokymo srityse.

Šiuo tikslu mes sistemingai naudojame ir skatiname naudoti tokias skaidrumo priemones kaip EQF bei ECVET, kurios padeda pripažinti, perkelti ir panaudoti darbuotojų pagrindines žinias, gebėjimus ir kompetenciją atsinaujinančių energetikos išteklių srityje tam, kad sėkmingai įveiktume tvariosios plėtros keliamus iššūkius.